vientulis

vientulis: 1 vientùlis, -ė (plg. la. vientulis) smob. (2) BŽ284, NdŽ, víentulis (1) JI3, Š, FrnW, KŽ, vientulỹs, -ė̃ (3^a) DŽ, NdŽ 1. JI3, BŽ284, FrnW kas neturi artimųjų, gyvena vienas: Vienas žmogus našlaitis, vientulis gyveno miške atstu nuo miesto Blv. Kaipgi dabar ta akla vientulė moteris su savo dviem ožkom ir amžinai dūzgiančiu rateliu? L.Dovyd. Vientuliu grynu te pasijusi, po svetimųjų priežiūra būsi LTR(RdN). ║ kas neturi sutuoktinio, viengungis: Vientulỹs dar tebesi, oje, oje! Krš. Niekada aš nevesiu ir paliksiu vientulys rš. 2. M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsiskyrėlis, vienišius: Kaip vientulis gyveno šv. Antanas TS1903,2b(Sab). ║ E kas nemėgsta būriuotis: Jaguaras gyvena visus metus vientuliu Blv.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

vientulis — 2 vientùlis, ė adj. (2) NdŽ, vientulỹs, ė̃ (3a) K.Būg(Jnš) vienišas: Aš jaučiausi toks vientulis, prislėgtas ir nusivylęs rš. Jau jai buvę taip tuščia ir nuobodu pasauly, jinai jaučiusis tokia vientulė, tokis kapo šaltis ją gobęs Db. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
vientulis — 3 vientulis, ė adj, (1); K.Būg(Jnš) kuris vienodo storio per visą ilgį, tolydus: Lydys jau gražiausia žuvis – storas, vientulis, neplakanas Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias